kablus

kablùs, -ì adj. (4) 1. kuris gerai kabina: Tarka reta, kablì, įkimba gerai į bulvę Skr. 2. kuris kabinasi, kimba: Ta mažiukė [mergaitė] tokia kablì (kabinasi ant rankų) Gl. | Kabli merga (kimbanti prie vyrų) ras berną Ds. 3. prk. priekabus, rizgus: Jis, kai išsigeria, baisiai kablùs, kabinasi prie kiekvieno žmogaus Pkn. Nebūk toks kablùs, tai ir tavęs niekas neužkabins Rs. Kablùs žmogus vis ko nors prisikabins Ds.